Apie

konceviciusAkinantys autogeno blyksniai, triukšmas dirbtuvėse, per kurį balso neišgirsi – tokioj aplinkoj Vytautas Koncevičius dirbo daugiau kaip dvidešimt metų.
– Mes nesistebime, kad prie televizijos bokšto Vytautas nėrė į pačią peklą. Pas mus padirbėjus, nei tankų prožektoriai, nei šūviai didelio įspūdžio nepadaro, – liūdnai juokauja Vytauto Koncevičiaus brigados vyrai. Du Jonai – Kemzūra ir Valionis – Vytauto vadovaujamoje brigadoje išdirbo po penkerius metus, jauniausias – Jonas Krasadomskis – vos dvejus. Bet vyrai tapo tikrais draugais, o jų nedidelis kolektyvas – geriausiu Jonavos mechaninėse gamyklose Kėdainių ceche.
– Vytautas iš pusės žodžio suprasdavo užduotį, o darbo brėžinius skaitydavo ne blogiau už inžinierių, – pasakoja cecho viršininkas Vincas Rozenbergas. – Visada atskubėdavo į pagalbą, kam tik reikėdavo jo patarimo, įgudusių rankų ar keliolikos rublių iki algos. Gal toks buvo iš prigimimo, o gal ilgametis darbas triukšmingame ceche išugdė įprotį kalbėti nedaug ir negarsiai, – ir šiandien, kai Vytauto nebėra, bendradarbiai mena įvairias smulkmenas, staiga tapusias brangiu prisiminimu.
– Prieis ką nors paaiškinti, pasakys aiškiai, suprantamai. Dar turėdavo įprotį vietoj “taip” tarti “da”. Šitai jam liko iš jaunystės, praleistos Sibire. Paprašysi ko nors, o jis: “da, da, tuojau...” Labai motiną mylėjo. Girdėdavom: reikia ją įspėti, kad nesijaudintų, vėliau grįšiu. Mama negaluoja. Važiuoju į miestą vaistų... Dvidešimt metų išgyveno dviese su motina 9 kvadratinių metrų kambarėly bendrabuty. Dėl to galbūt šeimos nesukūrė. Ir kad nors kada būtų verkšlenęs, skundęsis. Stebėtinas aštuoniasdešimtmetės Teklės Koncevičienės guvumas. Tokio šviesaus proto, kad liežuvis neapsiverčia pavadinti ją senute. Iš kur tik semiasi stiprybės, likusi viena kaip pirštas, domėtis kitais žmonėmis, bendrauti su jais, pagal išgales padėti.
– Gyvenimas užgrūdino. Visas ašaras išliejau tremty, Sibire. Ten žuvo vyras, kurio kapo vietos nežinau. Ten pati savo rankomis iškasiau duobę jaunesniajam šešerių metų sūneliui, – pasakoja Teklė Koncevičienė, lyg nusistebėjusi priduria:
– Štai kvėpuoju, gyvenu ir antrą sūnų palaidojusi. Visa, ką turėjau brangiausia – Lietuvai atidaviau.
Teklę Koncevičienę su dviem vaikais išvežė 1945-aisiais. O grįžo iš tolimojo Ust Pečiorsko su vienu Vytautu, jau jaunuoliu. Nelengva duona čia laukė. Tremtinys Vytautas negalėjo gauti darbo. Iš nevilties vėl buvo Sibiran išvažiavęs, bet Tėvynės ilgesys parvedė namo.
– Prieš kelerius metus pagaliau gavom butą. Rodos, galėjom žmoniškai gyventi... Vis dar turėjau vilties, kol gydytojai bandė išgelbėti nuo sužalojimų, padarytų centruotos kulkos. Kankinosi daugiau kaip mėnesį, bet nebuvo lemta, – užlūžta motinos balsas...
Ji suneria rankas, sustingsta. Veidas liūdnas ir giedras. O nuo sienos žvelgia padidinta sūnaus nuotrauka. Sausio 13-osios šūvių, mirtinai pakirtusių jos sūnų, aidas.

 

Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 67.

Bibliografija

Kazlauskienė, Lina. Tokia buvo Dievo valia : [apie kėdainiečio V. Koncevičiaus laidotuves]. - Portr. // Naktyje. - Kėdainiai, 1991, p. 54.

Dar viena auka : [žinutė apie vas. 18 d. ligoninėje nuo šautinių žaizdų mirusį kėdainietį V. Koncevičių] // Lietuvos rytas. - 1991, vas. 19.

Mirė nuo žaizdų : [prie TV bokšto sužeistas kėdainietis V. Koncevičius] // Tiesa. - 1991, vas. 19.

Mirė Vytautas Koncevičius : [žinutė] // Kėdainių garsas. - 1991, vas. 19.

Šulienė Z. Mirė dar vienas televizijos bokšto gynėjas // Lietuvos aidas. - 1991, vas. 19.

Žemulienė I. Mirtis nenusigręžė // Respublika. - 1991, vas. 20.

Dulce et decorum est pro Patria mori : kilnu ir garbinga yra už Tėvynę mirti. - Portr. // Tiesa. - 1991, vas. 21.

Kazlauskienė, Lina. Liko tik diktofono juosta // Kėdainių garsas. - 1991, vas. 21.

Vytautas Koncevičius : [buvęs tremtinys, 1941 05 24 - 1991 02 18: nekrologas]. - Portr. // Kėdainių garsas. - 1991, vas. 21.

Kazlauskienė, Lina. Tu amžinai būsi dangiškame dievo prieglobstyje : [apie kėdainiečio V. Koncevičiaus laidotuves] // Kėdainių garsas. - 1991, vas. 23.

Ganusauskas, Edmundas. Gyvoji barikada : [apie žuvusius Lietuvos nepriklausomybės gynėjus]. - Iliustr. // Lietuvos rytas. - 1991, kovo 8.

Girdenytė, Giedrė. "Ką turėjau brangiausia, atidaviau savo kraštui..." : kilnu ir garbinga yra už Tėvynę mirti. - Portr. // Tiesa. - 1991, kovo 9.

Jie nesitraukė, jie gyvi tėvyne : [žuvusiųjų vardai ir nuotraukos] // Mūsų mintys. - 1992, saus. 10.

Apdovanoti Sausio 13-osios medaliais : [Sausio 13-osios atminimo medaliais apdovanoti 1991 m. sausio 13-ąją žuvę kėdainiečiai A. Kanapinskas ir V. Koncevičius] // Kėdainių garsas. - 1992, saus. 18.

Žebrauskaitė, Jovita. Motinos, arba Ketveri metai nuo Sausio 13-osios : [apie 1991 m. sausio 13-ąją žuvusių V. Koncevičiaus ir A. Kanapinsko motinas T. Koncevičienę ir L. Kanapinskienę] // Kėdainių garsas. - 1995, saus. 12.

Prisiminkime tuos, kurie tą kraupiąją naktį tapo mūsų tautos didvyriais : [apie žuvusiuosius Sausio 13-ąją] // Kauno žinios. - 1999, saus. 12, p. 8, 9.

Ardavičienė, Irma. [Tragiškiems Sausio 13-osios įvykiams skirti renginiai...] : [kėdainiečių A. Kanapinsko ir V. Koncevičiaus žūties minėjimas] // Rinkos aikštė. - 1999, saus. 13, p. 1.

Ganusauskas, Edmundas. Atminties žvilgsnis susitinka su Sausio aukų akimis : "Lietuvos rytas" sklaido keturiolikos sovietų agresijos aukų ir jų artimųjų gyvenimo puslapius / Edmundas Ganusauskas. - Iliustr. - (Sausio 13-oji) // Lietuvos rytas. - 2001, saus. 13, p. 7, 8.
Apie Sausio žudynių aukas I. Šimulionį, D. Gerbutavičių, L. Asanavičiūtę, V. Druskį, R. Jankauską, V. Maciulevičių, R. Juknevičių, T. Masiulį, A. Matulką, V. Koncevičių, A. Kanapinską, V. Vaitkų, A. Povilaitį, A. Kavoliuką, jų artimuosius.

Peleckis, Mindaugas. Šis dešimtmetis aukų artimiesiems - "sustojęs laikas". - Portr. // Respublika. - 2001, saus. 13, p. 18.
Sausio 13-ąją žuvusių V. Druskio, I. Šimulionio, R. Jankausko, A. Kanapinsko, A. Matulkos, V. Vaitkaus, D. Gerbutavičiaus, V. Maciulevičiaus, A. Povilaičio, L. Asanavičiūtės, T. Masiulio, A. Kavoliuko, R. Juknevičiaus, V. Koncevičiaus tėvų ir artimųjų prisiminimai, jų dabartinis gyvenimas.

Kada 1991 m. sausio 13-osios žudikai stos prieš teismą? / parengė A. Pilvelis. - Iliustr. - (Istorija) // Lietuvos aidas. - 2002, saus. 14, p. 11-12.
Apie 1991 m. sausio 13 d. žuvusius L. Asanavičiūtę, V. Druskį, D. Gerbutavičių, R. Jankauską, R. Juknevičių, A. Kanapinską, A.P. Kavoliuką, V. Maciulevičių, T. Masiulį, A. Matulką, A.J. Povilaitį, V. Vaitkų, V. Koncevičių.

Sausio 13-osios aukos. - Portr. - (Istorija) // Lietuvos aidas. - 2002, saus. 14, p. 10.
Pateikiami Sausio 13-osios dienos aukų portretai ir LR AT Prezidiumo nutarimai dėl L. Asanavičiūtės, V. Druskio, D. Gerbutavičiaus, R. Jankausko, R. Juknevičiaus, A. Kanapinsko, A.P. Kavoliuko, V. Maciulevičiaus, T. Masiulio, A. Matulkos, A.J. Povilaičio, I. Šimulionio, V. Vaitkaus bei V. Koncevičiaus apdovanojimo I laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu.

Šviesaitė, Sofija. Nekrologas : 1991 m. Sausio 13 atminimui : [eilėraštis] / Sofija Šviesaitė. - Turinys: Loreta Asanavičiūte, Tau 24 m. ; Virginijau Druski, Tau 22 m. ; Dariau Gerbutavičiau, Tau 18 m. ; Rolandai Jankauskai, Tau 22 m. ; Rimantai Juknevičiau, Tau 25 m. ; Alvydai Kanapinskai, Tau 39 m. ; Algimantai Petrai Kavoliukai, Tau 52 m. ; Vytautai Koncevičiau, Tau 50 m. ; Vidai Maciulevičiau, Tau 25 m. ; Titai Masiuli, Tau 29 m. ; Alvydai Matulka, Tau 21 m. ; Apolinarai Juozai Povilaiti, Tau 58 m. ; Ignai Šimulioni, Tau 18 m. ; Vytautai Vaitkau, Tau 48 m. // Beržų laukimas. - Jonava : Jonava, 2002. - P. 63-67.

Adomaitis, Gediminas. Jie buvo pirmieji : kiekvienas, kurio krūtinėje dega tėvynės meilė, turi atjausti garbingai žuvusius narsius karžygius, kurie nesigailėdami jaunystės darbavosi mūsų jaunos atgimstančios tėvynės labui / Gediminas Adomaitis. - Portr. - (Atmintis) // Lietuvos aidas. - 2003, saus. 10, p. 1, 8-9.
Apie žuvusius ir sužeistus kovose už Lietuvos nepriklausomybę 1919 m. J. Kiaunę, A. Vainauską, P. Lukšį, A. Sereiką, A. Juozapavičių, P. Eimutį, žuvusį prasidėjus karui tarp SSRS ir Vokietijos 1941 m. birželio 23 d. J. Savulionį, 1972 m. gegužės 14 d. Kaune susideginusį R. Kalantą, 1990 m. balandžio 26 d. Maskvoje susideginusį S. Žemaitį, žuvusius 1991 m. sausio 13 d. L. Asanavičiūtę, V. Druskį, D. Gerbutavičių, R. Jankauską, R. Juknevičių, A. Kanapinską, A.P. Kavoliuką, V. Maciulevičių, T. Masiulį, A. Matulką, A. Povilaitį, I. Šimulionį, V. Vaitkų, sunkiai sužeistą ir 1991 vasario 18 d. mirusį V. Koncevičių, 1991 m. gegužės 19 d. žuvusį vykdant tarnybines pareigas G. Žagunį, žuvusius 1991 m. liepos 31 d. Medininkų pasienio kontrolės poste M. Balavaką, J. Janonį, A. Juozaką, A. Kazlauską, A. Musteikį, S. Orlavičių, R. Rabavičių, sunkiai sužeistą T. Šerną, 1991 m. rugpjūčio 21 d. prie Seimo rūmų žuvusį A. Sakalauską.

Kazlauskas, Alvydas. Aukos, sudėtos ant laisvės aukuro, nebūna beprasmės : [apie 1991 m. sausio 13-ąją Vilniuje žuvusius kėdainiškius A. Kanapinską ir V. Koncevičių]. - Iliustr. // Kėdainių garsas. - 2005, saus. 13, p. 4, 7.

Jų atminimas gyvas : [1991 metais gindami laisvę žuvo Alvydas Kanapinskas ir Vytautas Koncevičius]. - Iliustr. // Kėdainių garsas. - 2006, saus. 12, p. 5.

Gricius, Alfonsas. Pagarbos ir dėkingumo šventė / Alfonsas Gricius. - Iliustr. // Mugė. - 2007, saus. 20, p. 2.
Pamąstymai apie Kėdainiuose surengtą Sausio 13-osios paminėjimą (minimi žuvę laisvės gynėjai A. Kanapinskas, V. Koncevičius).

Budrienė, Daiva. Ar tauta verta savo vaikų aukos? / Daiva Budrienė. - Iliustr. // Kėdainių žinios. - 2009, saus. 28, p. 6-7.
Apie 1991 m. sausio 13-osios įvykius (minimi kėdainiečiai, žuvusieji už Lietuvos laisvę A. Kanapinskas, V. Koncevičius).

Žmonės niekada neužmirš. - Iliustr. // Kėdainių mugė. - 2009, saus. 17, p. 1, 2.
Apie Sausio 13-osios dienos renginius (minimi žuvusieji už Lietuvos laisvę A. Kanapinskas, V. Koncevičius).

Aukų atminimas jau pagerbiamas devyniolika metų // Kėdainių garsas. - 2010, saus. 16, p. 1, 5.
Apie 1991 m. sausio 13- ąją žuvusių kėdainiškių A. Kanapinsko ir V. Koncevičiaus atminimo pagerbimo ceremoniją vykusią Kėdainių Kauno gatvės kapinėse.

Ramanauskaitė-Skokauskienė, Auksė. Laisvės gynėją Vytautą Koncevičių prisimenant / Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė // Tremtinys. - 2011, birž. 3, p. 6.
Apie 1991 m. sausio 13-ąją žuvusį laisvės gynėją V. Koncevičių.

Ramanauskaitė-Skokauskienė, Auksė. 1991 m. Laisvės gynėją Vytautą Koncevičių prisimenant : Sausio 13-osios istorija / Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė. - Portr. // Voruta. - 2011, birž. 4, p. 12; Lietuvos aidas. - 2011, geg. 21, p. 4; Gintaro gimtinė. - 2011, geg. 1-31 (Nr. 5), p. 2.